Pamokėlės apie toleranciją „tūlam“ Lietuviui

f706f1ff-5dca-42b6-a052-114550b8b9dfwallpaper

Labas labas labas. Labas sakau tiem, kuriuos sudomino antraštė. Sėdėjau, galvojau ją žiauriai ilgai, bet ne tame esmė. Esmė, jog per paskutines kelias dienas iš proto varė, ne kaip dažniausiai, darbas, ar kiti gyvenimiški reikalai, o debilizmas. Tūlas Lietuviškas debilizimas. Tiesiog prisiminiau, pamačiau ir dar netikėtai atradau, kokie visgi Litovcai yra protingi ir tolerantiški. Vos ne visi, nuo 12 iki 120 metų amžiaus, gyvenantys bendrabutį kažkur Balbieriškį ar tūnantys prabangiuose rūmuose sujungtais balkonais kažkur šalia Klaipėdos. Tolerancija Lietuviui suveikia tada, kai jis nesupranta, kai atsiranda kažko naujo ir neteisingo. Kai jam baisu ir neaišku ką reikia daryti, jis atsisuka į bažnyčią, arba į kokį tai pagražulintą visuomenės veikėją ir pamiršta savo, kaip mąstančios ir gan protingos asmėnybes, pagrindinę funkciją – mąstyti. Ir tada prasideda komentarai, pasiskymai, jog Lietuvą užvaldys pederastai, homikai, kad Kubilius atėmė iš vargšės bobutės paskutinius centus, kad Vilniaus policija saugodama Lietuvos piliečius atėmė paskutinį kasnį iš alkano vaiko burnos, ir šiaip, kad ESSR* yra blogis (* ESSR – Europos sąjunga. Ir taip, kažkas sugebėjo taip išsireikšti). Pamiršti savo pagrindinę funkciją ir didžiausią, gamtos, Dievo, ar betkokio sutvėrimo, kuriuo yra tikima, suteiktą dovaną yra tragiška. Pasėkmes visi matome, girdime, skaitome. Eilinį kartą tiesiog šviečiame savo protu ir išmanumu visam išsvysčiusiam pasauliui. Jei ne A. Čekuolis, mūsų tautos IQ kristų kaip krenta senai nenaudojamų CD kompaktų kainos. Po keletos metų išvis nebūtų tikslo, ar auditorijos, kurios IQ būtų galima skaičiuoti. Tadas Vidmantas savo bloge labai taikliai nušvietė galimą Lietuvos ateitį. Baisu tai, jog toks juokingas rašinys gali pasitvirtinti, nes nieko nedarant proto ištekėjimas iš makaulės tęsis toliau. Žiauru tai, jog aš, būdamas jaunas, sumanus, tolerantiškas, tikėjausi, jog ir mano bendraamžiai, ne visi, bet irgi didžiąja dalimi yra ben jau panašūs. Klydau, oi kaip žiauriai klydau. Matosi, kodėl Lietuviai nėra patys mėgstamiausi pasaulyje, kodėl kai kuriem atrodom kaip viena iš paskutinių skylių ar juodų taškų Europos žemėlapyje. Graudu, tragiška, matyti, kai Facebooke mėtomi tokie komentarai, kuriuos galėtų parašyt nebent koks pagražulis ar nušustauskas. O mėtomi jie jaunų, simpatiškų 20 metų panelių, kurios prisižiūrėjo per daug teliko su garliavos kronikom ir galvoja, jog dabar ten tie patys pederasai eis gatve, girsis visiem kokie jie faini ir dar patvirkins vaikų, ar patys tarpusavį čikibriki padarys. Nu n… Sunku nesikeikt, sunku susilaikyt skaitant ar girdint tokias nesąmones. Nesuprantu, iš kur išvis galima ištraukt tokias nesąmones. Čia provincialus, viduramžiškas mąstymas iš tėvų ir senelių CCCP laikų perduotas? Ar čia vienas čiuvakas iš xebros vardu Tolerancijus išdavė tokią valstybinio lygio paslaptį? Apie vyresnius žmones nieko nesakau, suprantu, jog kai sunku klaviatūroj mygtuką paspaust sunku bus ir suprast kaip čia du vyrai gali mylėt vienas kitą. Bet kodėl jaunimas, užaugęs laisvės ir tolerancijos laikais, masto taip pat kaip ir seneliai? Šitos paslapties reiktų ieškot kažkur giliau, bet čia jau ne mano galioms, nes suprast durnių turbūt reik pačiam būt durnium. Visada yra išimčių iš taisyklių ir džiugu, kad jų pasitaiko. Ne tiek dažnai kiek norėtųsi, bet pasitaiko. Ir jų daugėja, aišku, kol neatsiranda bandos jausmas ir visos tos išimtys nublanksta prieš minios proto dydį. Turbūt viena išimtis turės daugiau proto nei 1000 taisyklių, na bet čia jau kita tema kurią palietus turbūt norėtu Lietuvą atgal į savižudybių TOP LIST pirmą vietą sugrąžint. Ir kai pagalvoji, jog tokie šviesuoliai išvažiuoja į užsienį ir taip pat skleidžia savo toleranciją. Netenki žodžių. Net pabėgt tuoj nebus kur, neįsileis vargšų emigrančiokų norinčių įsivaizduot jog gyvena prabangiau, tūliko dydžio butuke kažkur Anglijos kaime, uždirbdami tą išsvajotą svariūkštį, nei kažkoks tai Vilnietis dirbdamas Maximoj, o ne fabrike. Uff. O dabar sugriaukim porą mitų, kurių prisigaudžiau per kelias dienas iki Depeche Mode koncerto.

Gėjai tvirkina mažus vaikus. Taip pat kaip vegetarai nevalgo mėsos, taip ir homoseksualai neliečia to, kas jų tiesiog nedomina. Nematau čia jokios logikos, ir komentarai, kur sakoma, o galės dabar visi pedofilai, zoofilai ir nekrofilai pasirodyt viešai gatvėj ir didžiuotis yra produktas ištekėjusio pigaus alaus upėm, vargano protelio. Kitos priežastis taip pat gali egzistuoti. Aišku, visada gali būti išimčių, bet čia tik maža detalė iš pūzlės. Force minor, turbūt taip būtų galima pavadint.

Continue reading „Pamokėlės apie toleranciją „tūlam“ Lietuviui“

Kelk trispalvę!

trispalve

Kovo 11-ąją buvo pradėtas naujas projektas pavadinimu „Kelk Trispalvę“. Projekto esmė – peržvelgti miesto, šiuo atveju Klaipėdos, gyvenamuosius ir kitos paskirties namus, ir suskaičiuoti, kiek namų išsikėlė vėliavą – mūsų tautiškumo simbolį. Projektu nesiekiama išskirti namų, kurie vėliavas išsikėlė, o kurie ne, tai yra greičiau statistikos rinkimas apie mūsų patriotiškumą. Ar mes vėliavas keliame tik kai vyksta ypatingas sporto renginys, ar kai švenčiame savo tautiškumo šventes? Ar vėliava mums reiškia tik tas tris spalvas, ar tai yra ir mūsų tautiškos širdies simbolis?

Pirmąjį kartą vykdytas projektas pasisekė. Buvo peržvelgta beveik 2000 namų septyniuose Klaipėdos miesto mikrorajonuose. Visą šį darbą atliko 19 savanorių, kurie per keletą valandų perbėgo miestą, žemėlapiuose sužymėjo ir suskaičiavo vėliavas išsikėlusius, ir to nepadariusius namus. Šie žmonės negavo jokio atlygio, bet pasijautė patriotiški ir tikrai nenusivylė, nors teko kentėti ir šlapdribą, ir vėją ir šaltį kurie netikėtai užklupo pajūrį. Sužymėję namus visi savanoriai susirinko į Lietuvininkų aikštę, iš kur su dar tūkstančio žmonių virtine pajudėjo link Jono Kalnelio, tą dieną virtusio „Trispalvių kalnu“. Po šio renginio savanoriai nukeliavo į Jaunimo Centrą „Bendraamžiai“, kur suskaičiavo rezultatus, išgėrė arbatos ir linksmai pabendravo.

Suskaičiavę rezultatus projekto organizatoriai padarė paprastą, bet skaudžią išvadą – lietuviai vėliavą dažniausiai kelia tik priversti įstatymo. Iš visų peržvelgtų namų tik kas ketvirtas namas buvo papuoštas trispalve. Kaip ir tikėtasi rečiausiai vėliavas kėlė privačių namų savininkai, o dauguma daugiabučių vėliavas turėjo. Kai kuriuose gatvėse vėliavų buvo apstu, kai kur – vos kelios.

Projektas „Kelk Trispalvę“ ties šia diena tikrai nesustos. Projekto iniciatoriai turi daug tikslų, ir artimiausias iš jų – suorganizuoti visą Lietuvą apimsiančią akciją „Kelk Trispalvę“ per Mindaugo karūnavimo dieną Liepos 6. Tikimasi sulaukti palaikymo iš Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų savanorių, surasti daugiau rėmėjų, bei suorganizuoti koncertą akcijos širdyje – Klaipėdoje. Taip pat iki Liepos 6d. Bus sukurta ir pilnai veiks projekto internetinė svetainė www.kelktrispalve.lt , kurioje bus galima rasti naujienas, statistiką bei nuotraukas iš organizuojamų pilietiškumo akcijų.

Idėjos autorius Eimantas Rudminas sako:

„Kviečiame prisijungti prie šios kilnios pilietinės akcijos, ir nebūti briedžiais – o didingai kelti trispalvę ir būti tikrais lietuviais!”

Straipsnio autorius – Tautvydas Tijūnaitis.

Vakarų ekspresas – Kovo 14d. (popieriniame laikraštyje!)

Vakarų ekspresas – Kovo 13d.

Siuntėm į Klaipėdos dienraštį, 15 minučių bei Lietuvos rytą, bet kol kas atsakymų negavome.

Taip pat apie projektą buvo pranešta per Lalūnos radiją.

Žodžiu, projektas sukasi labai gerai, tikimės jog taip tęsis ir toliau. Jei turite klausimų – drąsiai rašykite į komentarus 😉

Neregėta Lietuva


Gražu 🙂 Per švelniai pasakyta, nerealu 🙂 Užteko pamatyti keletą nuotraukų, ir tikrai norisi pavartyti ir visą albumą , reiks pasivaikščioti po knygynus ir atrasti šį nerealų daiktą 🙂
Išrinkau keletą, mano nuomone, geriausių iš geriausių, vaizdų 🙂 Enjoy 🙂

Kaip sakiau, čia tik keletas nerealiu kadrų, daugiau galite pamatyti Čia 🙂